Aukštaitijos kraštas

1 DIENA

Ryte išvyksime į Aukštaitiją. Pirmiausiai aplankysime Taujėnų dvarą. Klasicizmo stiliaus rūmai priklausė vienai svarbiausių ir įtakingiausių LDK didikų giminių, Radviloms. Rūmus aprodys dabartiniai savininkai, galėsime pasivaikščioti po šalia įkurtą didžiulį landšaftinį parką ir pasigrožėti rūmų interjeru. Iš senų fotografijų pažinsime kaip laikui bėgant keitėsi dvaro pastatai. Didžiulės prabangos nematyti, bet iškilmingai ir pakiliai nuteikia nepaprasta tvarka, švara, visur juntama dabartinių šeimininkų pagarba praeičiai, dėmesys čia besilankančiam asmeniui. Susipažinsime su Radvilų giminės medžiu, pamatysime vienintelį Lietuvoje išlikusį medinį trijų aukštų svirną. Artėdami prie Biržų sustosime ir apžiūrėsime Šiaurės Lietuvos karstines įgriuvas, formuojančias ir keičiančias kraštovaizdį bei vietinių gyventojų gyvenseną. Apsilankysime neseniai pastatytame 32 metrų aukščio apžvalgos bokšte įsikūrusiame Biržų regioniniame parke. Nustebins ne tik netradicinė bokšto forma primenanti valtį, bet ir iš jo atsiveriantys užburiantys karstinių ežerėlių ir daugybės smegduobių vaizdai.  Biržų kraštas nuo seno garsėja savo aludariais ir išties skaniu alumi. Ekskursiją pradėsime Biržų krašto muziejuje „Sėla", įkurtame XVII a. bastioninėje Radvilų tvirtovėje. Susipažinsime su unikalia ekspozicija, skirta J. Žaldokui, sakralinei aludarystei, jos atributikai. Tikri Žaldoko anūkai papasakos linksmų istorijų, nutikusių aludariams ir alaus mėgėjams. Folklorinis ansamblis padainuos biržietiškų dainų apie alų, paskudučiuos, pūs ragus ir pašokdins. Turėsime puikią galimybę paragauti biržietiško alaus, naminės duonos ir sūrio, išmoksite biržietišką alaus himną. Kelionę tęsime prie Širvėnos ežero - seniausio Lietuvoje dirbtinio ežero, suformuoto 1575 m. Turėsime progą pasivaikščioti 525 m ilgio pėsčiųjų lieptu, apžiūrėti grafų Tiškevičių dvarą. Vakaras ir nakvynė sodyboje.

2 DIENA

Aukštaitijos Nacionalinis parkas iš kitų Lietuvoje esančių išsiskiria ežerų gausybe. Pasigrožėsime parko gamtinėmis, kultūrinėmis ir istorinėmis vertybėmis. Pirmiausiai apsilankysime Palūšėje, kur yra Aukštaitijos Nacionalinio parko direkcija bei lankytojų centras. Čia pat - viena seniausių Lietuvoje medinė Palūšės bažnyčia, varpinė, koplytėlė ir medinė tvora juosianti šventorių, sudaro vieną gražiausių ir seniausių medinės architektūros ansamblių Lietuvoje. Toliau apžiūrėsime Ginučių vandens malūną, Ginučiai - tarsi Aukštaitijos nacionalinio parko širdis. Aukštaitijos nacionaliniame parke yra net šeši vandens malūnai. Iš jų tik vienintelis Ginučių vandens malūnas išsaugojęs visą senąją XIX a. malūno įrangą. Malūne yra įsikūręs muziejus, jame galėsime susipažinti su išlikusia senovine malūno įranga, išgirsti apie malūne gyvenusio velnio išdaigas, pasigrožėti tautodailininko Petro Gaižučio tapybos darbų ekspozicija, kurioje atsispindi vandens malūno istorija ir legendos. Tuomet kelias ves į Senovinės bitininkystės muziejų, jame sužinosite apie bitininkystės raidą nuo senovės iki šių dienų. Specialiuose aviliuose pro stiklą, pamatysime kaip avilyje gyvena bitės: siuva korius, iškrauna perneštą nektarą, žiedadulkes, augina naujas biteles. Po to vyksime į Ladakalnį - tai Aukštaičių Venecija, viena iš gražiausių vietų Lietuvoje. Iškilęs jis 175 m virš jūros lygio. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai - didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai. Galiausiai trumpam sustojama Labanoro regioniniame parke iškilusį Mindūnų apžvalgos bokštą. Tai yra kol kas aukščiausias Lietuvos saugomose teritorijose iškilęs bokštas. Nuo jo atsiveria unikalus vaizdas į vieną didžiausių šalies girių, o pats bokštas atvaizduojantis liauno medžio motyvą stiebiasi net į 36 m aukštį. Pasisėmę naujų emocijų keliaujame namo.